Lietuva ir Izraelis: religijos skirtingos, bet požiūriai į gerą maistą sutampa (2015-10-21)

 Izraelis, viena seniausių žemdirbiškų šalių pasaulyje, maisto produktų importui kelia ypač didelius reikalavimus. Lietuviški produktai Izraelyje jau atpažįstami – į šią rinką mūsų įmonės eina vis užtikrinčiau plėsdamos produkcijos realizavimo kanalus. Apie bendradarbiavimo ryšius, inovacijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje bus daug kalbama šią savaitę Izraelyje vyksiančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, kuriame dalyvauja ir Žemės ūkio ministerijos delegacija, vadovaujama žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos.

 

           Inovacijų žemės ūkyje lyderis

           Izraelio valstybės plotas prilygsta daugmaž pusei Lietuvos, tačiau gyventojų šioje šalyje beveik dukart daugiau. Didesnė pusė Izraelio žemių yra išplėštos iš dykumos, todėl dirbamoji žemė čia nesiekia ir penktadalio teritorijos. Vanduo Izraelyje didelė vertybė, nes pusę dirbamos žemės plotų, kuriuose auginami augalai, būtina laistyti. Nors žemės ūkis čia sudaro vos 2 proc. šalies ekonomikos, tačiau, nepaisant dirbamos žemės stygiaus, Izraelis ne tik apsirūpina maisto produktais, bet dalį produkcijos dar ir eksportuoja.

             Per pastaruosius du dešimtmečius Izraelio žemės ūkyje buvo įvykdytos didelės reformos – ūkių sumažėjo, tačiau jie stambėjo, tapo daug našesni. Pasaulyje Izraelis yra žinomas  kaip žemės ūkio technologijų, inovacijų lyderis. Siekdami panaudoti visas galimas sausrų varginamo krašto  žemes, žydai savo žemės ūkyje yra padarę daug novatoriškų sprendimų. 

           Priklausomi nuo jautienos importo

           Izraelyje ypač vertinama ekologinė žemės ūkio gamyba, daugelio ūkių gyvenimo pagrindu tapo šviežia košerinio maisto produkcija. Svarbiausia gyvulininkystės šaka čia yra paukštininkystė, tačiau vis dėlto Izraelio pasididžiavimas – galvijininkystė. Nors šioje šalyje beveik nėra žemės, tinkamos ganykloms, šios šalies pieno sektorius pasižymi aukščiausiais pasaulyje pieno primilžiais iš vienos karvės per metus (vidutiniškai 11 000 kg iš karvės). Tai pasiekta gerinant karvių bandos kokybę, optimizuojant pašarus, diegiant kompiuterizuotas karvių šėrimo ir melžimo sistemas, sukuriant karvidėse optimalias klimato sąlygas. Kompiuterinės programos leidžia sekti kiekvienos karvės sveikatos būklę, pieno kokybę ir kiekį, gali pagal poreikius pritaikyti pašarų sudėtį ir pan.

            Tačiau nepalankios klimato sąlygos ir su tuo susijusios didelės pienininkystės sąnaudos, taip pat pieno perdirbimo pramonės monopolizavimas ir konkurencijos trūkumas bei dideli importo muitai lemia tai, kad Izraelyje pieno produktų mažmeninės kainos yra vienos aukščiausių pasaulyje. Aukštų kainų problemas bandoma spręsti nustatant fiksuotas aukščiausias kainas keletui pagrindinių maisto produktų, tarp jų ir pienui plastiko pakuotėse.

            Kadangi Izraelis neužaugina pakankamai galvijų mėsai, nemažai gyvų gyvulių įsiveža iš kitų šalių. Izraelis yra labai priklausomas nuo jautienos importo: vietinės kilmės jautiena patenkina tik 50 proc. poreikio. Tačiau į Izraelį gali būti importuojama tik turinti košerinį sertifikatą mėsa.  Lietuvoje įteisinus ritualinį skerdimą yra sudarytas teisinis pagrindas atlikti gyvulių skerdimą ir mėsos paruošimą pagal košerinius reikalavimus. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija su Lietuvos ambasada Izraelyje derina galimybes tiekti tokią mėsą.

              Lietuviški sūriai ypač vertinami

             Kaip rodo statistikos duomenys, žydai prioritetą teikia ne tik kelionėms į Lietuvą (šio sektoriaus rodikliai – vieni geriausių), bet ir lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams. Akivaizdu, kad lietuviška produkcija, netgi būdama ir ne košerinė, šioje šalyje vertinama. Pernai į Izraelį daugiausiai buvo eksportuota sūrių ir varškės, gyvų galvijų, valgomųjų ledų, šokolado ir produktų, turinčių kakavos, o importuota greipfrutų, morkų, ropių ir panašių valgomųjų šakniavaisių ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad per 2014 m. pieno ir pieno produktų eksportas į Izraelį padidėjo dvigubai. Didžiąją dalį – 92,7 proc. – šių produktų eksporto sudarė sūriai. Į Izraelį pieno produktus eksportuoja net 8 Lietuvos pieno perdirbimo įmonės.

          Dar prieš kelerius metus didžiąją dalį (apie 70 proc.) Lietuvos eksporto į Izraelį vertės sudarė gyvų galvijų (veršelių) eksportas. Tačiau dabar veršelių eksportas sumažėjo nuo 11 mln. eurų 2012 metais iki 1,5 mln. eurų 2014 metais. Viena priežasčių, lėmusių šį sumažėjimą, yra ta, kad Lietuvoje, įgyvendinant Mėsinės galvijininkystės plėtros programą, parama skiriama už galviją, kuris ne jaunesnis kaip 12 mėn., todėl daugelis ūkininkų, siekdami gauti paramą, nebėra suinteresuoti veršelių eksportu.

Izraelis nuleidžia kartelę importui

            Lietuvių ir žydų religijos skirtingos, tačiau požiūriai į gerą maistą sutampa. Visi ekspertai sutaria, kad lietuviškų maisto produktų eksporto į Izraelį prioritetai akivaizdūs – tai pieno produktai (ypač sūriai, ledai) ir košeriniai maisto produktai. Vilčių teikia ir tai, kad 2014 m. gegužę Izraelio parlamentas priėmė naują įstatymą dėl apribojimų importuojamiems maisto produktams mažinimo. Šis įstatymas daugiausia taikomas ilgai galiojantiems (vadinamiesiems ,,nejautriems“) maisto produktams, kuriuos gana lengva transportuoti. Izraelio centrinio statistikos biuro duomenimis, apie pusė visų į Izraelį importuojamų produktų laikomi „nejautriais“.

            Viena iš pagrindinių šio įstatymo priėmimo priežasčių buvo ta, kad daugybė importo kliūčių lėmė stiprų vartotojų kainų indekso padidėjimą. Dominuojant vietinėms įmonėms vartotojai neturėjo pasirinkimo ir turėjo pirkti jų produkciją nustatytomis kainomis. Kitas veiksnys buvo Izraelio vyriausybės noras suvienodinti maisto importo taisykles su atitinkamais ES įstatymais dėl konkurencijos valstybių maisto rinkose.

           Diskusijos Izraelyje tebevyksta, o jų rezultatas gali būti padidėjusios įvairių produktų importo kvotų apimtys.

 www.zum.lt